žioti

žióti, -ja, -jo KBII150, K, Š, Rtr, BzBKXXIV245, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ; R, MŽ, N, FrnW 1. tr. verti (burną, nasrus, snapą): Žiók lūpas J. | refl. N, Rtr: Žiókis salig ausų J. Mergaitė tik žiójasi ir orą žiodamà gaudo Rm. ^ Dvi žiójasi ir bučiuojasi (žirklės) Všt. ║ refl. B, [K] verti (burną, nasrus, snapą) ketinant pasakyti, valgyti, kąsti ir pan.: Neik prie žąsino – matai, kad žiójasi, dar įžnybs tau Prn. Jau žiójaus sakyt, ale susiturėjau Slm. Žiójaus labas sakyt, ale ėjo ir praėjo, galvą iškėlus – nu ir mauk! Lkš. Trupučiuką aplaižo, gurkš šitą kąsnį ir vėl žiójas Kp. Nešiotei gana (jau privalgė), o mergaitė da žiójasi Kt. Žiójos [ligonis] sakyti, ale krau[ja]s par burną – i gatavas Krš. Žiojaus paklausti, ar jie tikrai stovi už durų ir laukia J.Jank. Anai taip nežiójas (ji taip nepasako), kaip ana sugalvo[ja] Krš. Ko čia plepėt, ko žiótis, geriau patylėt Rmš. Ši žiojosi kaip ir ginčytis, bet vyras neleido J.Paukš. ^ Kaip kiša, teip ir žiojas Prk. Kiek žiójas, tiek meluo[ja] Skdv. ║ refl. vertis (apie burną, nasrus, snapą): Žiójaus, sakysiu, tik tik prikandau liežuvį Drsk. Jo burna nejučiomis žiójasi DŽ¹. Nesižiója burna in šitą žalią duoną, i gana Klt. | Muno devynios burnos žiójas (didelė šeima), turu atsakantį puodą kaisti Klm. | prk.: Tik žiojasi žalsvi nasrai bedugnių S.Nėr. ^ Durna burna kišama žiójas J. Burna nedurna, kai prineši, tai žiójas Š. Sveika burna, nebūk durna, jeigu pilia – žiokis Jnš. Burna nedurna, duodama (kišama Šmn) žiojas PPr362. 2. tr., intr. NdŽ imti į burną: Žióji žióji ir praryt negali Ėr. ^ Anas jau ne savo porciją žiója (jam laikas mirti) Prng. Nežiók tiek, kiek neprarysi Šl. Tiek nereikia žiót, kiek negali atkąst Brž. 3. intr. Prl, Lp rėkti, šaukti: Ko tu žióji an viso lauko? LKKXIII139(Grv). Nežiók nors terp svetimų žmonių Mrk. Žioja kai kokia žiovanastrė Vlk. Mūsų marti tai nežiója Vrn. Ar tu žióji, ar tylėtai, tai vis ant to paties pareit Mrs. Nežiók tep ant manęs Dg. Žió[jo] žió[jo] kap pasamdytas Al. ║ dainuoti: Tu žióji ir žióji kai varna, neperstoji Dbč. ║ verkti: Dar nemušiau, tik rykštę parodžiau, o jau žiója kap geliamas Vrn. 4. tr. prk. imti, griebti (turtą, naudą), stengtis užvaldyti: Gyvena žmogus, tai žiója žiója i negali apžiót visa ko Klt. Tiek žiót [arų] nereikėj[o], kur aš viena dėsiu Drsk. ^ Žiók nežiók, vis tiek po smerti nenusneši su savim Kb. Kas daug turi, dar daugiau žioja, kitam nepalieka rš. 5. refl. prasiskirti (audžiant): Nesižiója audimas visai, jeigu netinkamai pakojas pradėsi myt PnmŽ. Mažai žiotys žiójas, kad nė šaudyklė nelenda Lš. Žiókitės, stokitės kap anytos nasrai (sakoma pradedant austi) Prng. ^ Kojom mina, pilvu trina, kur tik žiójas, te ir kiša (audžia) Ps, Alv. Kai stojas, tai žiójas, kai kiša, tuoj muša (audžia) Ds. 6. refl. skleistis: Žiójas varpelės, tai i raškyk sėklai Klt. Levendrų krūmas brandino pumpurus. Vietomis jie jau žiojosi M.Katil. ║ darytis su tarpu, skirtis, plyšti: Jau ilgai viriau, čiut pradėjo žiótis pyragaičiai (virtiniai) Erž. Pjūvis žiojosi kaip žiovaujančio šunies nasrai M.Katil. Ir štai, nors užsimerkęs, jis žiūri ir mato, kaip žemė žiojasi po kojų, ir atsiveria praraja A.Vaičiul. Batas žiojasi ir, kol nykštys neišlindo, reikia pagalvoti apie batsiuvį J.Dov. Vežimėlis jau žiójas, reikia cveku prikalt Vlk. \ žioti; apžioti; atžioti; įžioti; išžioti; pažioti; peržioti; pražioti; razžioti; užžioti